Work | Vykintas Baltakas

Please rotate your device

This page is best viewed in Portrait orientation
(or tap anywhere to view in landscape)

Instrumentation:solo cello and orchestra
Year:2016
Duration:10'
Publisher:CE
Première:21 Oct. 2016, Gaida Festival Vilnius (LT)
Francesco Dillon (vc), Lithuanian National Symphony Orchestra, Jonathan Berman (cond.)
Last revision:08/02/17
Related:original version for cello and piano (2011)


contrabasses: five-string

english  

Commentum for cello and piano was written for David Geringas and Ian Fountain as a commission from the Vilnius Festivals in 2011.

Commentum is a loose interpretation of Chopin’s Introduction (...and Polonaise brillante in C major, Op. 3). Without any alterations, predilections or attempts at ‘modernization,’ and rather like a spontaneous expression of an opinion.

This version for cello and orchestra, commissioned by the Lithuanian Composers’ Union and Vilnius Festivals, premiered at Gaida Festival on 20 October 2016 by Francesco Dillon (cello) and Lithuanian National Symphony Orchestra, conducted by Jonathan Berman.

Vykintas Baltakas

 
lietuviškai  

Commentum: komentaras, interpretacija, išradingumas, prasimanymas, fikcija, klasik. lot. k.; kilęs iš priešdėlio com- ir meminisse (prisiminti). Kūrinys commentum – tai laisva Chopino Introdukcijos interpretacija, ją vėl perklausius. Nieko nekeičiant, nevertinant ir nemodernizuojant, o tik spontaniškai išsakant savo nuomonę. Pirminė versija violončelei ir fortepijonui sukurta Davidui Geringui ir Ianui Fountainui Vilniaus festivalių užsakymu 2011 metais. Versija violončelei ir orkestrui nėra mechaninis to paties kūrinio pritaikymas kitai sudėčiai. Pasinaudojant platesniu muzikos elementų spektru (orkestro spalvomis, harmonija, erdve), kūrinio struktūra tolsta nuo savo šaltinio ir tampa nauja mintimi.

 

Baltic Musical Gems, 22 October 2016
Ben Lunn. And off we go GAIDA 2016
 

(...) the concert resumed with a work by Vykintas Baltakas. His commentum for cello and orchestra is a reworking of his piece by the same name for cello and piano. I stress the word reworking, as to suggest it is an arrangement of the earlier work would be a dire misjudgment. The piece starts with the same cheeky wit, with ideas appearing like flashes. As the piece developed, I really gained a sensation that the orchestral treatment was very similar to his Saxordionphonics (a very fine work for saxophone, accordion, and chamber orchestra), within it the flourishes and stabs are never violent. Maybe I am using the wrong word, poking and nudging would be a more suitable word to describe it. The ideas give you a playful nudge in the hopes you'd notice their magnificence, but the chances are if you weren't thinking you missed it. So it cheekily nudges you again. The other way of looking at it, is like being at a dinner party and somebody nudges you and follows with the line 'did I tell you about the time...' and rivet you with a charming anecdote. Francesco Dillon almost seemed built for this piece, his control and charm with it is far more apparent and natural. The pairing of Kurtag and Baltakas was also a very fine choice indeed, as they both complement each superbly. Their music may not say a lot in a given time, but you can be damn sure everyone utterance is vital, insightful, and above all else witty.

 
7 meno dienos, 2016-10-28
Eglė Gudžinskaitė: "26-OJO AKTUALIOSIOS MUZIKOS FESTIVALIO „GAIDA“ PRADŽIOS KONCERTAS
 

Francesco Dillonui šįkart teko užduotis naujai interpretuoti prieš penkerius metus David Geringui sukurto Vykinto Baltako kūrinio „commentum“ violončelės partiją. Nauja šios kompozicijos versija, skirta violončelei ir orkestrui, galėtų būti suvokiama kaip naujas komentaras lyg ir tokiai pačiai, bet kartu jau kitokiai violončelės linijai. Neapsakomai lengvai ir sklandžiai grieždamas šią sutrūkinėjusią girdimą–negirdimą melodiją, kurios piešinys lydėsi ne tik iš pavienių garsų ir frazių, bet ir atlikėjo gestų, violončelininkas veikė kaip magnetas, pritraukdamas arba atitraukdamas klausytojų dėmesį. Šią solo liniją apipinantys orkestro (dirigavo Jonathanas Bermanas) šešėliai kartkartėmis (ypač tutti vietose) virsdavo galbūt pernelyg grubiomis garsų dėmėmis, tačiau kūrinio pabaigos vaizdinys, kai violončelė liko apsupta vien styginių tembrų spalvų, skambėjo itin įtraukiančiai ir įtaigiai.

 
Lietuvos rytas, 2016-10-22
Rasa Murauskaitė. Pirmajame „Gaidos“ koncerte – bosinio saksofono charizma
 

Pirmąjį „gimimą“ V.Baltako kūrinys „commentum“ išgyveno prieš kelerius metus – originaliai ši kompozicija buvo parašyta violončelės ir fortepijono duetui, smičių premjeros metu laikant pačiam Davidui Geringui. „Gaidos“ atidarymo koncerte kūrinyje violončelės partneriu tapo simfoninis orkestras.

Prieš renginį vykusios diskusijos metu V.Baltakas išdavė, kad šiuo metu ypatingai domisi unisonu, tačiau ne paprastu, o tokiu, kuriame tarsi ne viskas sutampa. Jis teigė šiame kūrinyje orkestrą esant violončelės šešėliu, kas skambesyje buvo išreikšta labai savitai.

Violončelės partija buvo ir muzikinės tėkmės „ištaka“, ir „žiotys“. Orkestras, kuriame girdėjome daug švelnaus, konsonansiško styginių skambesio, pučiamiesiems daugiau atliekant „spalvinimo“ funkciją, nuolatos tarsi išaugdavo iš solo violončelės garso, su juo organiškai susiliedamas ir į jį lygiai taip pat panirdamas. Nemažai vietos šiame kūrinyje teko ir tylai, perskirdavusiai nedidelius motyvus. Tokia muzikos plėtotė išties priminė kalbėjimo manierą – „komentarą“.

 
Lietuvos muzikos antena, 2016-10-27
Akvilė Laugalytė. Modernioji „Gaida“ filharmonijoje
 

Vykinto Baltako (g. 1972) „commentum“ violončelei ir orkestrui. Vykintas Baltakas, kompozitorius ir dirigentas, buvęs V. Barkausko kompozicijos klasės studentas, Nepriklausomybės pradžioje mokęsis Vokietijoje ir Prancūzijoje, šiandien yra tarp aktyviausių lietuvių kūrėjų, pažįstamų ir tarptautinėje scenoje. „Gaidos“ festivalio atidarymo koncerte skambėjusio V. Baltako kūrinio „commentum“ premjeros violončelei ir orkestrui tikrai buvo įdomu klausytis. Kaip teigia kompozitorius, „commentum: komentaras, interpretacija, išradingumas, prasimanymas, fikcija, klasikinėje lotynų kalboje; kilęs iš priešdėlio com- ir meminisse (prisiminti). Tai laisva Chopino „Introdukcijos“ interpretacija, ją vėl perklausius. Nieko nekeičiant, nevertinant ir nemodernizuojant, o tik spontaniškai išsakant savo nuomonę“. Lyginti, kiek vienas kūrinys atspindi kitą, šiuo atveju, manau, nereikėtų, juk iš esmės turime visiškai naują kokybę, gebančią egzistuoti absoliučiai savarankiškai.

V. Baltako kūrinyje ypatingas vaidmuo teko pauzėms. Suskilinėję motyvai, atliekami styginių, tarsi siekia susijungti su viso orkestro skambesiu; rodos, tai įvyksta, tačiau pamažu vėl išyra. V. Baltako „commentum“ yra aiškios struktūros – kūrinio pradžioje girdimi sekundos intervalu slenkantys kapoti styginių motyvai sugrįžta pačioje pabaigoje. Šio kompozitoriaus kūryba iš tiesų pasižymi minties grynumu – jis nepiktnaudžiauja orkestro galimybėmis, juntama, kaip taupiai naudojamos muzikinės detalės. Kažkada teko girdėti, kaip vienas pianistas duoda patarimą savo mokiniui, sakydamas, kad šis taip pagrotų, jog salėje esantis klausytojas suvoktų atlikėjo galimybių rezervą. Būtent klausantis V. Baltako „commentum“ pajunti tą užslėptą orkestro galią.